Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams, II etapas
Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi direfencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui
Projekto indėlis ateičiai... ČIA.
PROJEKTINĖ VEIKLA 2011-2012 M.M.
Teodoro Grotuso gamtos mokslų eksperimentų konkursas
Kovo 16 dieną „Romuvos“ gimnazijoje įvyko jau tradiciniu tapęs Teodoro Grotuso gamtos mokslų eksperimentų konkursas, prie kurio organizavo taip pat prisidėjo Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakultetas ir Lietuvos mokslų akademijos Teodoro Grotuso fondas. Šia proga gimnazijoje lankėsi garbūs svečiai: Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Akademinių reikalų prodekanas prof. dr. Rimantas Raudonis ir Seimo narys, šio renginio globėjas Valerijus Simulik. Konkurse dalyvavo komandos iš aštuonių Šiaulių miesto gimnazijų bei Biržų „Saulės“, Radviliškio „Lizdeikos“, Kuršėnų L. Ivinskio, Meškuičių gimnazijų komandos. Kiekvieną jų atstovavo po 6 mokinius. |
Konkurso metu komandų nariai atliko fizikos, chemijos ir biologijos eksperimentines užduotis, bendravo ir bendradarbiavo. Pasibaigus eksperimentų konkursui vyko tiriamųjų darbų ir projekto „Gamtos mokslų pažinimo žavesys“ tiriamosios veiklos pristatymas. Be abejo, renginio pabaigoje buvo paskelbti ir apdovanoti laimėtojai, o atminimo dovanos ir padėkos raštai įteikti visiems dalyviams. Kadangi mokiniai varžėsi keliose srityse, vertinimo komisija aptarė skirtingų dalykų – fizikos, chemijos, biologijos – eksperimentų rezultatus, skyrė komandoms prizines vietas, po to rezultatus apibendrino ir paskelbė, kurių mokyklų komandos pasirodė geriausiai: I vieta atiteko „Romuvos“ ir ŠU gimnazijoms, II – J. Janonio gimnazijai, o III – Didždvario gimnazijai. Sveikiname prizininkus! Taip pat dėkojame rėmėjams: Seimo nariui Valerijui Simulik, parduotuvei „Beržynėlis“, prekybos centrui ,,Kubas“, pramogų klubui „Mega“, kurių dovanos pradžiugino konkurso dalyvius, bei gimnazijos muzikinei grupei „Insomnia“ ir šokių kolektyvui „Eurika“, kurių pasirodymai padėjo sukurti šventišką nuotaiką. Tikimės, kad šis renginys paskatino mokinius domėtis gamtos mokslais, sudarė galimybę pritaikyti teorines žinias praktikoje. Daugiau akimirkų iš konkurso rasite foto galerijoje. |
Tarptautinė mokinių mokomųjų bendrovių mugėje Rygoje
Mokomoji bendrovė „Eko BUM“ kovo 8-10 dienomis lankėsi tarptautinėje mokinių mokomųjų bendrovių mugėje Rygoje. Šiais metais mugėje dalyvavo 46 mokinių bendrovės iš įvairių šalių: Lietuvos, Latvijos, Olandijos, Norvegijos, Estijos, Rusijos, Turkijos ir netgi iš šiltojo Egipto. Vykdama į mugę kiekviena bendrovė turėjo ne tik paruošti stendą, kuris pristatytų bendrovės veiklą ir jų produktą, bet ir sukurti reklaminį filmuką, pasiruošti interviu. Dviejų dienų renginį vainikavo Havajų stiliaus vakarėlis ant šilto smėlio „Brazilijos“ sporto salėje. „Eko BUM“ bendrovei atstovavusios gimnazistės Monika Minickaitė ir Ugnė Šlėderytė ne tik parsivežė iš kelionės daug įspūdžių, bet ir įgijo bendravimo, komunikabilumo, verslumo kompetencijas bei patobulino anglų kalbos žinias. Merginos džiaugiasi galimybe atstovauti savo gimnaziją tokiame renginyje ir yra dėkingos už sudarytas sąlygas. Daugiau akimirkų foto galerijoje. |
Spartūs išorinio pasaulio pokyčiai yra nuolatiniai iššūkiai gimnazijai – kokia ji turi būti, koks turi būti jos ugdymo turinys, kaip organizuoti ugdymo procesą, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai?
Gimnazijos mokytojai, būdami atviri kaitai, naujų ugdymo metodų ir būdų paieškai, aktyviai įsijungė į projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui” tikėdamiesi rasti atsakymus į daugelį klausimų, išbandyti šias veiklas: 1. Modulinį mokymą
2. Verslumo ugdymą
3. Darbo pasaulio pažinimą
Mūsų pagrindinė eksperimentuojama idėja - įgyvendinti individualizuoto ir diferencijuoto ugdymo modelį, pritaikyti jį pagal mokinių pasiekimų lygį, polinkius ir poreikius. Todėl plačiai norėjome įgyvendinti modulinį dalykų mokymą kaip galimybę mokiniams plėtoti praktinius arba akademinius gebėjimus ir kiekvienam patirti sėkmę. Buvo nutarta pilnai išbandyti modulines programas šių dalykų: lietuvių kalbos, matematikos, istorijos, chemijos, fizikos –pagrindinio ugdymo programoje; lietuvių kalbos, biologijos, fizikos, etikos – vidurinio ugdymo programoje.
Ugdymo individualizavimo ir diferencijavimo idėja jau buvo pradėta įgyvendinti gimnazijoje iki projekto, tačiau būtent šis projektas suteikė teisinę bazę. Vadovaudamiesi eksperimentiniais ugdymo planais sudarėme mobilias grupes lietuvių kalbai ir matematikai mokyti. Pvz., iš šešių pirmų klasių sudaryta 10 mobilių grupių lietuvių kalbai mokyti ir10 mobilių grupių matematikai mokyti vidutiniškai po 18 mokinių. Grupės sudarytos pagal mokinių mokymosi pasiekimus. Mokytojai turi galimybę pamokoje efektyviau taikyti ugdymo metodus, atitinkančius mokinių pasirengimo lygį. Vienose grupėse mokiniai dirbo pagal akademinių modulių programas, kitose – pagal praktinių modulių programas. Toks ugdymo organizavimo būdas padėjo mokytojams veiksmingai tvarkytis su gabumų ir pasiekimų įvairove, o gimnazistams sudarė galimybę mokytis savo tempu, jiems tinkamu būdu. Skirtingų gebėjimų mokiniai mokėsi pagal jiems pritaikytas modulių programas.
Šiandien mokytojo valioje atrinkti aktualų ugdymo turinį, pasiūlyti tinkamiausius mokymosi metodus ir būdus, išmokyti mokinį mokytis, savarankiškai ieškoti informacijos, gebėti ją panaudoti praktikoje. Šiame kontekste pats mokytojas turėjo daug išmokti, tirdamas ir vertindamas mokinių pažangą, pažindamas individualias mokinių intelektines galias, ieškodamas tinkamiausių sprendimų. Mokytojai privalėjo labai daug padirbėti, kad modulių programų turinys būtų aktualus, patrauklus ir įveikiamas gimnazistams. Dalyvavimas projekte suteikė galimybę mūsų mokytojams bendrauti su kitų mokyklų, dalyvaujančių projekte, mokytojais, tartis su jais, dalintis patirtimi. Seminarai, dalinimasis patirtimi, atviros kolegų pamokos – visa tai padėjo mokytojams tobulinti savo kompetencijas.
Kaip patys mokytojai vertina dalyvavimą projekte?
Giedrė Samalionienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė: Didžiausias uždavinys mokytojui – pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys pajustų sėkmę, įgytų kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir prasmingam gyvenimui besikeičiančioje visuomenėje, suteikti mokymui(si) prasmę, sudaryti sąlygas mokiniams būti aktyviais ugdymo proceso dalyviais. Modulinis lietuvių kalbos mokymas vyresnėse klasėse šį uždavinį padeda įgyvendinti sėkmingiau.
3-4 klasėse dirbant pagal modulinę programą atsisakoma literatūros dėstymo chronologine seka, svarbiausiu siekiu tampa priartinti literatūrą prie mokinio patirties. ( Tiesa, kiekvieno modulio „viduje“ išlaikomas istorinis principas). Vadinasi, mokinys skatinamas suprasti literatūrą, ypač ankstesnių epochų, atskleidžiant kitokį įvairių laikotarpių žmogaus pasaulį, pabrėžiant, kuo ankstesnė kultūra praturtino šių laikų literatūrą ir kultūrą apskritai. Iš tiesų dažna pamoka lyg ir konstruojama panašiu principu: literatūros sąsajos su dabartimi ir aktualijomis, žvilgsnis į istoriją ir vėl dabarties refleksija. Akivaizdi tokio literatūros dėstymo nauda - rengimasis samprotavimo rašiniui (kontekstai, gebėjimas vertinti, argumentuoti).
Mokantis pagal modulinę programą, svarbu ne tik suteikti žinių apie literatūros kitimą, aktualizuoti ankstesnių epochų literatūrą, bet ir sieti ją su mokinio patirtimi, padėti jam išmokti reflektuoti save kaip asmenybę ir tą refleksiją išreikšti. Taigi literatūros dėstymas tampa siekiu, kad praeities literatūra, šiuolaikiniam vaikui sunkiai suprantama, o neretai ir emociškai svetima, būtų prieinamesnė, kad jos analizavimas padėtų mokiniui suprasti šiuolaikinę asmens ir tautos situaciją, jos raišką ne tik literatūroje, bet ir žiniasklaidoje.
Dana Streckienė, lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja: modulinis mokymas 1-2 gimnazijos klasėse iš pradžių atrodė kaip nelengvas išbandymas ir mokytojams, ir mokiniams. Pirmų klasių mokiniai stebėjosi, kodėl 20 ir daugiau pamokų iš eilės reikės mokytis tik kalbos, o po to tik literatūros, mokytojams teko apgalvoti, kokie metodai geriausiai padėtų įgyvendinti modulinio mokymo idėjas, ieškoti papildomos literatūros, aktualizuoti klasikos kūrinių problemas šiandienos socialiniame - kultūriniame kontekste.
Vis dėlto sunkesnė buvo tik darbo pradžia. Jau po kelių pirmųjų mokslo metų savaičių mokiniai pastebėjo, kad yra siekiama mokymosi patrauklumo, išskiriant jiems aktualius aspektus. Aptarus modulinį mokymą paaiškėjo, kad gimnazistai labiausiai džiaugėsi tiriamaisiais darbais, bendradarbiavimu su kitų dalykų mokytojais, galimybėmis įtraukti draugus ir šeimos narius į atliekamas užduotis bei pritaikyti individualią patirtį, sistemingu temų pateikimu, mokymo(si) būdų įvairove.
Mokytojų nuomone, itin motyvuotas yra privalomai pasirenkamų modulių skirstymas akademinių bei praktinių gebėjimų mokiniams. Mūsų gimnazijoje, kai mobiliose grupėse mokosi tik po 18 panašių gebėjimų mokinių, parinkti mobiliai grupei modulį nėra sudėtinga.
Romualdas Uža, fizikos mokytojas metodininkas: įdomu buvo dalyvauti šiame projekte ir išbandyti naujas galimybes, dėstant fiziką 1-4 klasių gimnazistams. Tačiau yra labai sunku daryti apibendrinančias išvadas, nes dirbti pagal modulinę programą tenka tik antrus metus. Gerai, kad yra numatyta galimybė antroje gimnazijos klasėje pasirenkamųjų modulių pagalba diferencijuoti mokinius pagal jų gebėjimus ir poreikius. Trečiose ir ketvirtose klasėse mokiniai turi įtemptai dirbti visų modulių metu, nes kiekvieno modulio pabaigoje yra numatyta įskaita iš išeitos medžiagos.
Tačiau numatytas griežtas valandų skaičius kiekvienam moduliui sukėlė nemažai nepatogumų dėstant medžiagą. Pavyzdžiui, moduliui “Elektros srovė ir jos dėsniai” yra skirta 17 val., kurių, mano nuomone, yra labai mažai, o moduliui “Elektros energijos gamyba ir jos panaudojimas buityje ir technikoje“ skirtos net 34 val. Aš pabandžiau dirbti sukeitęs šių modulių valandas vietomis. Tai, mano nuomone, labiau atitinka dėstomos medžiagos apimtis.
4-oje klasėje, dirbant pagal modulinę programą, nėra numatyta valandų kurso kartojimui, kuris yra būtinas mokiniui ruošiantis laikyti brandos egzaminus. Teko keisti modulių valandų skaičių siekiant mokslo metų pabaigoje skirti keletą pamokų kursui pakartoti.
Tobulintinas modulių vertinimas, dėl kurio nebuvo susitarta projekto pradžioje. Vertinant mokymą pagal modulines programas tikslinga būtų buvę turėti bendras įskaitų kontrolinės užduotis.
Dalia Alasauskienė, matematikos mokytoja metodininkė: ugdymo turinys akademiniuose ir taikomuosiuose moduliuose pritaikomas mokytis ir ugdytis atsižvelgiant į atskiro mokinio poreikius, mokymosi pasiekimus, todėl mokiniai labiau gali patirti ugdymosi sėkmę. Modulinis mokymas suteikia daugiau galimybių mokymo individualizavimui, diferencijavimui, praktinių gyvenimiškų situacijų užduočių sprendimui, aktyviųjų mokymo metodų ir IKT taikymui. Kiekvieno modulio pabaigoje mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai įvertinami, mokiniui paaiškinama, ką jis dar turi padaryti, kad pasiektų geresnį rezultatą.
Labai svarbus ir reikšmingas projekto įgyvendinimui buvo gimnazijos mokomosios bazės plėtojimas. Per pastaruosius dvejus metus įrengtos trys gamtos mokslų laboratorijos, kuriose tobulinami mokinių praktiniai gebėjimai, o kompiuterizuotoje SANAKO firmos programine įranga aprūpintoje auditorijoje mokytojai turi galimybę vaizdžiai paaiškinti ir pademonstruoti naują mokomąją medžiagą, per labai trumpą laiką ne tik patikrinti, kaip mokiniai suprato mokomąją medžiagą, bet ir išanalizuoti klaidas.
Verslumo ugdymas - dar vienas mūsų tikslas šiame projekte.
Gimnazijoje verslumui ugdyti dar iki projekto buvo susiformavusios tvirtos tradicijos: vykdoma neformaliojo švietimo programa „Verslumo raktas“, organizuojamos Verslumo savaitės, mokiniai vyksta į įvairias darbo įmones, į gimnaziją kviečiami verslininkai, bendruomenė dalyvauja verslumą skatinančiuose projektuose. Tačiau vis nepavykdavo įkurti mokinių mokomosios bendrovės. Projektas paskatino užsibrėžti tokį tikslą ir siekti jo įgyvendinimo. Vadovaujami mokytojos Ingridos Saunorienės mokiniai išbandė naują veiklą – buvo įkurta mokinių mokomoji bendrovė „Simple Art“. Bendrovė buvo įsteigta ir veikė pagal „Lietuvos Junior Achievement“ keliamus reikalavimus. Mokinių bendrovė „Simple Art“ gamino ir pardavinėjo dirbinius ir papuošalus iš keramikos. Bendrovė veikė 5 mėnesius, buvo išplatintos bendrovės akcijos. Įgiję pradinį kapitalą, bendrovės nariai gamino, reklamavo ir pardavinėjo savo gaminamus produktus. Bendrovė savo produkciją pardavinėjo ne tik gimnazijos bendruomenės nariams, bet ir dalyvavo įvairiose miesto verslo mugėse. Įkurdami trumpalaikę akcinę bendrovę ir ją valdydami pagal bendrovės veiklos įstatus, moksleiviai įgijo verslo įgūdžių ir praktiškai pritaikė ekonomikos žinias. Jie tyrė rinką, nutarė, koks bus jų verslas, sukaupė kapitalą parduodami akcijas, gamino bei pardavinėjo savo produkciją ir tvarkė visą bendrovės veiklos apskaitą. Mokiniai perėjo visus realios bendrovės veiklos etapus. Nuo tikros firmos moksleivių bendrovė skyrėsi tik tuo, kad turėjo ribotą kapitalą, veikė ribotą laiką, šiek tiek supaprastinta buhalterinė apskaita. Didelės patirties mokiniai įgijo dalyvaudami tarptautinėje mokinių mokomųjų bendrovių mugėje Rygoje. Bendrovės prezidentė Gerda Matolytė sako, jog galimybė dalyvauti bendrovės veikloje yra neįkainuojama patirtis susipažįstant su verslo ir ekonomikos pasauliu, pažįstant save, renkantis tolimesnį gyvenimo kelią.
Verslumui skatinti yra daugybė įvairiausių formų ir metodų. Mokomosios bendrovės veikla sudomino mokinius ir 2011-2012 m.m. mokiniai tokią veiklą rinkosi iš pasirenkamųjų dalykų. Tam jau buvo sukurta ir atitinkama bazė: įrengtos kūrybinės taikomųjų amatų dirbtuvės.
Profesinio informavimo veikla gimnazijoje
Profesinio informavimo veiklos tikslas – padėti mokiniams pasirengti tolesnio mokymosi ar profesinės veiklos srities pasirinkimui. Šioje veikloje aktyviai dalyvauja visa gimnazijos bendruomenė: mokytojai, mokiniai ir jų tėveliai.
Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje veikia profesinio informavimo centras, kuriame kaupiama ir sisteminama profesinio informavimo ir konsultavimo medžiaga apie studijas Lietuvoje bei užsienyje, apie darbo ir profesijų pasaulį.
Mokiniams ir jų tėvams suteikiama galimybė naudotis įvairiais informacijos šaltiniais: leidiniais, knygomis, internetiniais resursais.
Gimnazijoje atliekami įvairūs tyrimai, padedantys nustatyti mokinių poreikius, pasirinkti ateities profesiją, sėkmingai planuoti tolesnio mokymosi kelią. Organizuojami susitikimai, pokalbiai su Lietuvos ir užsienio šalių aukštųjų mokyklų atstovais. Įvairūs konkursai, klasės valandėlės, žaidimai, diskusijos profesijos pasirinkimo procesą daro įdomesnį ir produktyvesnį.
Ekskursija - svarbi profesinio informavimo ir karjeros ugdymo veiklos forma. Mūsų gimnazijos mokiniai kiekvienais metais vyksta į ekskursijas į įvairias mokymo įstaigas bei darbo įmones.
Gimnazijos profesinio informavimo veikla glaudžiai siejasi su socialinių partnerių - Šiaulių universiteto, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto, Šiaurės Lietuvos kolegijos, Šiaulių Jaunimo darbo centro, Šiaulių profesinio rengimo centro bei kt. – veikla.
Visos gimnazijos bendruomenes pastangos vykdant mokinių profesinį informavimą padeda gimnazistams kurti savo ateities viziją ir ją sėkmingai įgyvendinti.
Dalyvavimas projekte paskatino aktyviau veikti šioje srityje, turėjome galimybę dalintis darbo patirtimi su kolegomis iš kitų mokyklų, pristatyti savo patirtį.
Kuo mus praturtino dalyvavimas projekte:
1. Projekte dalyvaujantys mokytojai įgijo naujų kompetencijų, tobulino kvalifikaciją, mokėsi interpretacinės pedagogikos. Gimnazijoje surengta respublikinė metodinė-praktinė konferencija „Mokinių pasirinkimo galimybės ugdymo kaitos kontekste“ turėjo įtakos formuojant teigiamą mokytojų nuostatą pokyčiams.
2. Įgyvendintas dar iki dalyvavimo projekte numatytas ir pradėjęs veikti individualizuoto ir diferencijuoto ugdymo modelis – lietuvių kalbos, matematikos mokoma(si) mobiliose grupėse, sudarytose atsižvelgiant į mokinių pasiekimus, galimybes ir poreikius.
3. Ugdymo turinio aktualizavimo siekiama plėtojant praktinius arba akademinius ugdytinių gebėjimus.
4. Mokinių gebėjimų lygį ir interesus atitinkančios užduotys, optimalus krūvis, užduočių atlikimas bendradarbiaujant su draugais, šeimos nariais, sistemingas temų pateikimas motyvuoja mokinius sėkmei.
5. Plačiau taikomi aktyvūs darbo metodai – tiriamieji ir kūrybiniai darbai, projektai, diskusijos, darbas grupėse, praktiniai, laboratoriniai darbai.
6. Pažangos ir sėkmės akcentavimas – pozityvaus vertinimo, skatinančio mokymosi motyvaciją, garantas.
7. Žinios siejamos su mokinio patirtimi, stengiamasi padėti jam išmokti reflektuoti save kaip asmenybę ir tą refleksiją išreikšti.
8. Sukurta konsultavimo sistema – efektyvi pagalba mokiniui.
9. Tobulinamos mokumui(si) skirtos erdvės: įkurtos gamtos mokslų (biologijos, chemijos, fizikos) laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės, audiovizualinė auditorija, individualizuoto darbo kabinetas.
10. Aktyviau naudojami skaitmeniniai ištekliai, prasmingesnė jų integracija pamokose.
11. Ugdymo turinį papildė naujas pasirenkamasis dalykas „Mokomoji bendrovė“.
12. Mokinių pasiekimai olimpiadose ir konkursuose 2010/2011 m.m. buvo labai aukšti: iškovotos 26 prizinės vietos miesto olimpiadose bei 6 prizinės vietos respublikinėse olimpiadose.
PERSPEKTYVOS
Modulinio mokymo idėją mokytojai palaiko ir pripažįsta kaip pažangią. Projekto metu nebuvo galimybės (trumpas laikas) parengti modulines programas, atitinkančias visų mokytojų skirtingus reikalavimus, trūko mokymo priemonių, vadovėlių. Manome, kad atsiras mokytojų, kurie patys pagal dalyko ugdymo turinį parengs modulines programas, arba patobulins esamas, pritaikys jas pagal savo mokinių poreikius ir sėkmingai dirbs individualizuodami bei diferencijuodami darbą pamokoje.
PROJEKTINĖ VEIKLA 2010-2011 M.M.
Jau antrus metus kartu su Ugdymo Plėtotės Centru gimnazijoje įgyvendinamas projektas „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams“. Šis projektas padeda plačiau diegti individualizuoto ir diferencijuoto ugdymo modelį, pritaikyti jį pagal mokinių pasiekimų lygį, polinkius ir poreikius. Mokytojai išbando naują Lietuvoje modulinio mokymo būdą, kaip galimybę mokiniams plėtoti praktinius arba akademinius gebėjimus ir kiekvienam patirti sėkmę. Plačiau skaitykite ČIA. |