Projektų koordinatorė Diana Nemeikienė

Projektų sąrašas
Tarptautiniai
1. Nordplus Junior jaunimo mainų projektas „Mokymas ir mokymasis Baltijos šalių mokyklose“
2. Nordplus Junior jaunimo mainų projektas „Lietuva ir Danija: kalbos ir kultūros“
3. UNESCO Asocijuotų mokyklų projektas „Baltijos jūros projektas“
4. „Mes skirtingi, bet mes kartu“
5. E-sąmoningumas

Respublikiniai
1. Aplinkosauginis projektas „Mes rūšiuojam“
2. Aplinkosauginis projektas „Kur  keliauja atliekos? Sužinok. Ir papasakok“
3. Pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Respubliką“
4. VO „Gelbėkit vaikus“ projektas „Be smurto“


Gimnazijos
1. Krašto kultūros ir pilietinės brandos ugdymo projektas „Z. Gėlės tradicija“
2. Gamtamokslinis projektas „Gamtos mokslų pažinimo žavesys“
3. „Jaunųjų tyrėjų aplinkos“
4. Socialinės partnerystės tinklų plėtojimo projektas „Sėkminga partnerystė“
5. Asocijuotų mokyklų partnerystės projektas „Kartu geriau“
6. Efektyvus IKT taikymas kalbų mokyme
7. Geometyrinės figūros aplink mus
8. Gimnazijos knyga 2013/2014 m.m.
9. Metai su Kristijonu Donelaičiu
10. Etnografija iš arti
11. Romuvietis - romuviečiui
12. Praeities ir dabarties sintezė
13. Istorija kitu kampu
14. Gyvenkime sveikai

Projektas - tai iniciatyva, keičianti situaciją. Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje iniciatyvų, skatinančių tobulėti bei diegti naujoves nestinga, nes gimnazijos kultūra remiasi bendražmogiškomis vertybėmis, iš kurių svarbiausios – teisingumas, tolerancija, tobulėjimas, dvasingumas, pilietiškumas ir mokymasis. Mokomasi ne tik ugdymo plano dalykų, bet ir integravimosi į nuolat besikeičiančią visuomenę.

Aktyvi projektinė veikla – puiki galimybė tobulinti ugdymo procesą bei plėtoti mokinių bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, remiantis mokytojų ir mokinių iniciatyvomis bei kitų šalies ir užsienio mokyklų gerąja patirtimi. Šiais metais Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje vykdomi 5 tarptautiniai, 4 respublikiniai ir 14 gimnazijos projektų, o projektinę veiklą organizuoja projektų koordinatorė D Nemeikienė.

Tarptautinis mokyklų bendradarbiavimas įgauna vis didesnę reikšmę, todėl dauguma Lietuvos mokyklų siekia įsijungti į įvairius tarptautinio bendradarbiavimo projektus, suteikiančius tiek mokiniams, tiek mokytojams galimybę įvertinti savo gebėjimus ir vietą  Europos konteksto plotmėje, įgyti naujų žinių ir kompetencijų bei praplėsti kultūrinį akiratį. Gimnazijos bendruomenė siekia plėtoti tarptautinį bendravimą ir bendradarbiavimą su įvairių šalių mokyklomis. Džiaugiamės turėdami nuolatinius partnerius Skandinavijos šalyse (Danija, Norvegija, Suomija), su kuriais šiais metais vykdome net du tarptautinius Nordplus Junior projektus.

Tarptautinis Nordplus Junior projektas “Mokymo ir mokymosi  kokybė Baltijos šalių mokyklose” (vadovė V. Balandienė) vykdomas su partnerinėmis mokyklomis iš Norvegijos ir Suomijos. Projekto metu 2-3 klasių gimnazistai susipažįsta su mokymo ir mokymosi metodais, naudojamais Norvegijos ir Suomijos mokyklose, o tai yra puiki galimybė dalintis  gerąja patirtimi ir gimnazijoje taikyti daugiau inovacinių mokymo metodų. Ugdymo metodai yra ne mažiau reikšmingas pedagoginio darbo veiksnys nei pats ugdymo turinys. Nors ugdymo turinys Suomijoje, Norvegijoje ir Lietuvoje nėra vienodas, jam įgyvendinti gali būti taikomi panašūs metodai. Kadangi Suomijos ir Norvegijos mokinių ugdymo rezultatai pripažįstami kaip vieni iš aukščiausių, norėta iš arčiau susipažinti su tų šalių mokytojų darbo metodais, pasidalinti savo patirtimi ir pasisemti patirties iš kolegų. Tarptautiniame projekte aktyviai dalyvavo didelė dalis mokyklos bendruomenės. Gimnazijos mokytojai stebėjo kolegų pamokas, parengė filmuotą medžiagą, kurioje pristatė efektyviausius metodus, naudojamus gamtos, istorijos ir kalbų pamokose. Projektinių susitikimų metu mokiniai rinko efektyviausius metodus tarptautiniame kontekste bei patys parengė šių dalykų pamokas, įtraukdami jų nuomone tikslingiausius metodus. Projektinių susitikimų metu visų trijų projektų šalių mokytojai diskutavo apie tai, kad ne visi metodai mokymo požiūriu yra vienodai vertingi. Koks mokymo metodas yra geriausias, galima pasakyti tik tada, kai tiksliau įvertinamos mokinių savybės (amžius, motyvacija, ankstesnis mokymasis ir rezultatai) ir mokymo tikslai. Vieni metodai geriau padeda išmokyti vienus mokinius, kiti kitus. Kiekvieną mokymo metodą pritaikyti praktikoje galima labai įvairiai, net ir tada, kai mokymo medžiagos turinys yra maždaug toks pats. Visi diskusijos dalyviai pritarė minčiai, kad naujų aktyvių metodų dėka mokinys pasijunta asmenybe, atsiranda glaudesni ryšiai ne tik tarp mokytojo ir mokinio, bet ir tarp pačių mokinių. Jie labiau jaučia atsakomybę, mokosi išsakyti savo nuomonę, įsiklausyti, formuojasi savarankiškas mąstymas. Džiaugiamės, kad mūsų gimnazijoje naudojami panašūs aktyvūs metodai kaip ir Skandinavijos šalyje ir kartu nuspręsta, kad visos projekte dalyvaujančios mokyklos dar galėtų tobulinti savo ugdymo procesą ir motyvuoti mokinius labiau siedami mokyklines užduotis su realiu gyvenimu – tai projekto tęsinio tema kitiems metams.

Mokyklai keliamas uždavinys padėti mokiniui išsiugdyti tiek bendrąsias, tiek dalykines kompetencijas. Pagrindinė idėja – padėti mokiniams išmokti mokytis, įgyti asmeninę, socialinę, kultūrinę ir kitas kompetencijas. Šios bendrosios kompetencijos ugdomos drauge su esminėmis dalykinėmis kompetencijomis: komunikavimo gimtąja ir užsienio kalbomis, matematikos, gamtos mokslų ir technologijų, socialinių mokslų, kultūrine ir menine. Akivaizdu, kad tarptautiniai projektai – puiki galimybė ugdyti šias mokinių kompetencijas daugiakultūrinėje aplinkoje. Šiais mokslo metais gimnazijoje vykdytas tarptautinis Nordplus Junior projektas “Lietuva ir Danija – kalbos ir kultūros” (vadovė R. Švedienė), kurį Šiaulių “Romuvos” gimnazija vykdė kartu su Ronne Privatskole (Danija). Projekto tikslas -  skatinti geresnį abiejų šalių kultūrų ir kalbų pažinimą. 12 mokinių iš abiejų šalių dalyvavo mainų vizituose, kurių metu mokėsi partnerinės šalies kalbų, kūrė modernią pasaką, pagrįstą lietuviškąja „Jūratė ir Kastytis" ir daniškąja „Undinėlė". Mokiniai, dalyvaudami įvairiose edukacinėse programose, ekskursijose, bendraudami su tos šalies atstovais, susipažino su šių šalių kultūra, istorija, gyvenimo būdu. Projekto dalyviai pagilino žinias apie savo šalį, nes danams rengė pristatymus apie mūsų istoriją, papročius, gyvenimo būdą, nagrinėjo liaudies pasakų tematiką, personažus, mokė naujuosius draugus liaudies dainų ir žaidimų. Mainų vizitų metu mokiniai turėjo puikią galimybę praktiškai prisiliesti prie kitos šalies istorijos ir kultūros, lankydamiesi muziejuose, dalyvaudami edukacinėse ekskursijose, lygindami abiejų šalių pasakas, mokydamiesi partnerių šalies kalbos, ragaudami nacionalinių valgių, žaisdami tautinius žaidimus. Gyvenimas partnerių šeimose sudarė puikias sąlygas artimiau susipažinti su kitos kultūros žmonių elgesio normomis, papročiais bei sugriovė iš anksto susikurtus stereotipus. Tai buvo puiki terpė ugdyti toleranciją, tarpkultūrinį jautrumą bei gebėjimą lanksčiai prisitaikydami prie įvairių situacijų. Projekto veikloje buvo numatyta skatinti mokinius bendrauti su įvairių kartų žmonėmis, todėl kultūrinių vakaronių metu džiugu buvo stebėti, kaip senas danų muzikantas mokė svečius groti pjūklu, kaip aktyviai atskirose projektinėse veikose mėgino dalyvauti projekto dalyvių mažieji broliukai, sesutės, tėveliai ir seneliai. Kitos šalies nuostabus gamtos grožis, gausus istorinis bei kultūrinis paveldas, šiltas žmonių bendravimas, ekonominė gerovė bei naujos patirtys iš pirmo žvilgsnio tiesiog užburia, tačiau būtina gebėti  kritiškai vertinti savo naujas patirtis, išmokti gerbti kitą kultūrą nemenkinat savosios. Džiugu, kad projekto dalyviai ne tik buvo atviri kitoms kultūroms, naujoms patirtims, bet garbingai atstovavo savo šaliai ir jautėsi pilnateisiais Europos piliečiais, turinčiais bendraminčių kitoje šalyje. Tarptautinė aplinka padėjo mokiniams formuoti asmeninį kultūrinį tapatumą, nes jie įgijo daugiau žinių apie savo kultūrą,  puoselėjo tautines vertybes bei su didžiuliu džiaugsmu ir atsakomybe atstovavo savo šaliai svetimoje kultūroje. Projekto metu mokiniai taip pat turėjo galimybę pažinti ir išbandyti įvairias kultūrinės raiškos galimybes, nes patys mokėsi lietuviškų liaudies dainų, žaidimų, gilinosi į pasakas, kūrė scenarijus, kurie atspindėtų danų ir lietuvių tautosaką moderniame kontekste, bei atliko vaidmenis savo spektakliuose trimis kalbomis – anglų, danai atskiras frazes sakė lietuviškai, o lietuviai – daniškai. Projektinės veiklos ne tik paskatino mokinius domėtis kitomis kultūromis, bet ir akivaizdžiai parodė, kad tolerancija, pakantumas, pagarba kitaip mąstantiems, lankstumas yra labai svarbios vertybės globaliame pasaulyje. Gimnazijos bendruomenė vykdo tarptautinį Nordplus Junior projektą „E-sąmoningumas“ (vadovė D. Nemeikienė). Projektą finansuoja „Veiklaus jaunimo“ fondas, o koordinuoja Elazig (Turkija) miesto švietimo skyrius. Projekte dalyvauja jauni žmonės ir jų vadovai iš Turkijos, Ispanijos, Anglijos, Rumunijos, Lenkijos bei mūsų gimnazijos. Projekto tikslas – skatinti įvairių šalių jaunus žmones domėtis kitomis kultūromis, kalbomis, ugdyti jų toleranciją, pilietiškumą, suvokimą, kad jie visi yra Europos piliečiai, kuriantys bendrą ateitį. Dalyviai aktyviai bendrauja internetinėje aplinkoje ir diskutuoja įvairiais aktualiais klausimais. 2014 metų balandžio 3-9 dienomis visi projekto dalyviai lankysis Elazig mieste. Susitikimo metu, jauni žmonės apibendrins savo projektinę veiklą ir sukurs interaktyvią internetinę svetainę, kurioje pateiks filmuotą medžiagą apie savo šalį, kultūrą, jaunimo gyvenimo būdą. Pasibaigus projektui dalyviai tęs bendravimą ne tik tarpusavyje, bet aktyviai bendraus ir su internetinės svetainės lankytojais iš kitų šalių.
Tarptautinio Baltijos jūros (vadovė E. Katilavičienė) projekto metu organizuojami įvairūs ekologiniai renginiai, renkami ir analizuojami duomenys apie Baltijos jūros augmeniją ir gyvūniją, ugdoma mokinių ekologinė kultūra.

Gimnazija dalyvauja 4 respublikiniuose projektuose. Esame vieni iš nedaugelio mokyklų,  kuri dalyvauja Pilietinės visuomenės instituto inicijuotame projekte „Kuriame Respubliką“ (vadovė N. Vaigauskienė). Jo metu mokyklos ir vietos bendruomenės mokomos veikti kaip mažosios respublikos – kaip savarankiškos, demokratiškai bendrus reikalus tvarkančios laisvų ir atsakingų žmonių bendrijos.  Mokiniai propaguoja sveiką gyvenseną mokykloje, skatina bendraminčius atsisakyti žalingų įpročių bei kovoti su smurtu, dalyvaudami šalies saugumo prevencijos projekte „Be smurto“ (vadovė R. Samuilovienė), kurį inicijuoja VO „Gelbėkit vaikus. Gimnazijos mokiniai taip pat dalyvauja projektuose, kurie kelia aplinkosauginę kultūrą ir skatina atliekų rūšiavimą (aplinkosauginiai projektai „Mes rūšiuojam“ (vadovė K. Česnauskaitė), „Jaunųjų tyrėjų aplinkos“ (vadovė L. Kneižienė) ir „Kur  keliauja atliekos? Sužinok. Ir papasakok“ (vadovė L. Kneižienė).

Gimnazijos mokiniai ir mokytojai patys inicijuoja ir vykdo įvairius projektus, kurie skatina mokinius gilinti tam tikrų mokomųjų dalykų žinias ir gebėjimus bei  pamokoje įgytas žinias taikyti įvairiuose naujuose kontekstuose. Šiais mokslo metais gimnazijos mokytojai inicijavo net 14 gimnazijos projektų. Daug dėmesio skiriama mokinių kūrybai, saviraiškai, tiriamajai veiklai.

Didelio susidomėjimo sulaukė projekto „Gamtos mokslų pažinimo žavesys“ (vadovas R. Uža) dalyvių organizuotas jau tradiciniu tapęs Teodoro Grotuso gamtos mokslų eksperimentų konkursas, prie kurio organizavo taip pat prisidėjo Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakultetas ir Lietuvos mokslų akademijos Teodoro Grotuso fondas. Konkurso metu komandų nariai atlieka fizikos, chemijos ir biologijos eksperimentines užduotis, bendrauja ir bendradarbiauja. Šis renginys skatina mokinius domėtis gamtos mokslais bei sudaro galimybę pritaikyti teorines žinias praktikoje. Jau septintus metus gimnazijoje vykdomas projektas „Z. Gėlės tradicija“ (vadovė V. Norvaišienė), kuris skatina mokinių domėjimąsi savo krašto kultūros paveldu, susipažinti su jaunaisiais geriausiai literatūros kritikų ir konkursų komisijų įvertintais šalies poetais, su Šiaulių krašto kūrėjais, stebėti bei vertinti literatūros (pirmiausiai - lyrikos) kaitą bei sudaro sąlygas kurti patiems bei įsivertinti save bendraamžių kūrybos fone. Šio projekto dalyviai  kasmet organizuoja Šiaulių krašto mokinių vieno žanro kūrybos konkursą. Šiais metais  konkursas „Kuriame dainą“ yra skirtas poeto Z. Gėlės 120-osioms gimimo metinėms, organizuojamas kartu su Naisių literatūros muziejumi. Bus parengtas rinkinys su konkurso dalyvių kūryba.

Mokiniai aktyviai dalyvavo ir kituose mokykliniuose projektuose: „Geometrinės figūros aplink mus“ (vadovė D. Alasauskienė), „Metai su Kristijonu Donelaičiu“ (vadovė G. Trinkaitė), „Etnografija iš arti“ (vadovė R. Krištopaitienė), „Praeities ir dabarties sintezė“ (vadovė I. Lentinienė), „Istorija kitu kampu“ (vadovė K. Karošaitė) ir „Gyvenkime sveikai“ (vadovė A. Biliuvienė).

Džiaugiamės gimnazijos mokinių ir mokytojų aktyviu dalyvavimu projektinėje veikloje, nes ši veikla padeda įgyvendinti gimnazijos strateginius tikslus, skatina domėtis aktualiomis problemomis, padeda ugdyti asmeninius gebėjimus (kūrybiškumą, loginį mąstymą ir kt.), tobulinti komunikacines kompetencijas, kompiuterinius įgūdžius, ugdo toleranciją kitoms kultūroms. Bendruomenės nariai geriau susipažįsta, laisviau bendrauja, mokosi prisiimti atsakomybę, dirbti komandoje. Drauge kuriama patraukli gimnazija, kurioje smagu  mokytis ir leisti laisvalaikį.

Projektų koordinatorė Diana Nemeikienė